Parduoti Kalėdas
2007-12-18
„Parduoti, parduoti ir dar kartą
parduoti“ - turbūt taip skambėtų garsioji Lenino frazė, jei jis būtų buvęs …
kapitalistas. O jei nepavyksta parduoti to ką sukuri? Pakanka gražaus procentų
ženklo, didelio užrašo „akcija“ ir kitų pompastiškų dalykėlių sukuriančių
vartotojų galvose įvaizdį: „dabar arba niekada“. Taip ir keičiasi sezonų
pavadinimai, tik akcijos niekur nedingsta…
Dar patiklesni vartotojai tampa
nepaprastuoju žiemos švenčių metu. Tuomet ne tik išplečiamos standartinės poveikio
priemonės susijusios su tariamomis nuolaidomis, bet pateikiama ir dar daugiau
„stebuklų“. Pradėkime nuo jau rutina tampančių Kalėdinių dekoracijų, kurios
tiesiog rėkia, kad laikai, kai eglutę puošdavo kūčių vakarą baigėsi dar akmens
amžiuje ir jei esi tikras lietuvis turi apkarstyt visus namų kampus lemputėm
dar lapkričio pabaigoje (patartina bent kelis kartus ryškesnėmis, nei Laisvės
alėjos žibintai). Dar vienas stebuklas – dovanos. Aksesuarai ar antikvarai,
konditerija ar galanterija – iš esmės, bet kas gali tapti dovana. Ir tokiame
kontekste visai rimtai atrodo „Pepsi“ buteliai, suvynioti į šventišką pakuotę
su prierašu „Kalėdinė dovana“, suprask: pirk ir kišk po eglute…
Nesunkiai galima būtų atrasti ir
dar daugiau prieššventiniam „apmąstymų ir susikaupimo“ periodui būdingų, be
galo įdomių reiškinių, kaip pavyzdžiui, televizijos programų asortimentas,
tačiau „aij“, galų gale: „kam rūpi?“. Mano mintys tik dar vienas balsas
tyruose, be to pats esu tos visuomenės dalis, individas, kuris, negali pakeisti
sistemos ir taikosi prie jos, tai yra pats perka ir didina pardavimų apimtis.
Toks gyvenimas…
Pirmiausiai truputis kuklios grafikos
Kauno arena- tai vienas iš šiuolaikinių mitų, apipintas įvairiais, turinčiais ir neturinčiais pagrindo išvedžiojimais. Tokios mistifikacijos labai erzina visą visuomenę, ir žmonių kantrybė vis senka. Ir visgi šiandien yra kažkokia perspektyva, kuri duotų begalinį impulsą visai aplinkinei teritorijai- tai projektas kurį matote kiek aukščiau. Ir visgi, išlieka maža smulkmena, reikia pastatyti arena. Projektas iki naujųjų metų tikrai bus, ir pradinis finansavimas kaip ir 100 procentinis, tačiau išlieka dar nemažai resursų gavimo klausimų. Pasigirsta kalbos apie leidimą plėst veiklą Nemuno saloj. Tai labai diskutuotinas ir išsamių studijų reikalaujantis darbas, nes sala yra unikali, ir negalima jos tiesiog perduoti privačiai iniciatyvai, ir ką mes ten besukurtume turime nepamiršti visų kauniečių interesų bendrąja prasme. Beje, kalbėjau apie potencialų impulsą:
· Viešbučio vaiduoklio ir aplinkinės teritorijos rekonstrukcija
· Kitos Nemuno pusės nuindustrializacija, perkeliant KG veiklą į kitą teritoriją, o jos vietoje įkuriant modernų gyvenamųjų namų kvartalą
· Netgi Akropolio pabaigimas: turgaus aikštės rengimo pabaigimas, garažo įstiklinimas, Karmelitų bažnyčios rekonstrukcija.
· Aukštybinių pastatų statybos link Šančių (dvynių projektas)
Visi jie laukia arenos, ir jei jos nebus, niekam nuo to nepagerės. Tačiau, blogiausiu atveju savivaldybė tiesiog skolinis, nes laukti nebėra ko.
Laukite tolesnės informacijos apie Kauno plėtrą, nes žadu priverst save teisint blogo pavadinimą artimiausiu metu.
Iškart pasakau, kad nesu nei didelis euroskeptikas, nei koks
nors federalistas. Tačiau, užtenka pažvelgti į visus vienaip ar kitaip Europos
piliečiams brukamus popierius racionaliu žvilgsniu ir galima drąsiai teigti,
kad tai panašu į nonsensą. Juk liberalios, lygiateisės ir demokratiškos bendros
Europos visuomenės su be galo skirtingais interesais neįmanoma sugrūsti į
vienus rėmus, net ir padidinus jų tamprumą. O blogiausia yra tai, kad didžiausi
rėksniai išsikovoja palankesnes sąlygas taip paneigdami bendrijos narių
lygiateisiškumą. Būtent tai ir atsitiko svarstant naująją Reformų sutarti, kitaip
įvardijant, lietuvių jau kartą džiugiai priimtos Konstitucijos pakaitalą. Geras
pavyzdys Britanija, kuri prikūrė visokių saugiklių neleidžiančių kištis į būtent
jos vidinę teisės sistemą. Bet tai tik viena šalis, ir jos interesai, reikia
nepamiršti, kad kartą Konstitucija nepatvirtinta dėl Prancūzijos ir Nyderlandų
pasipriešinimo. Argi neakivaizdu, kad bet kokia kaina norint priimti tą kvailą
raštą bus beatodairiškai paisoma jų interesų. Todėl ir toliau Nyderlanduose
beveik viskas bus leidžiama, o prancūzai mėgausis neribotomis pinigų
injekcijomis į žemės ūkį. Be visa ko atsisakyta ir plėtros kausimų, ir dar ,
kad nebereiktų to traktuoti kaip Konstitucijos buvo išbraukti punktai dėl himno
ir vėliavos, kurie, matyt, sukelia mažiausiai ginčų. Taigi, negana to, kad buvo
padaryti būtini valdymo aparato pakeitimai, kai kur buvo ir peržengtos ribos
(pvz. prikuriant dar daugiau nereikalingos biurokratijos), be to priimta ir
daug kitų vienas valstybes lygesnėmis nei kitos padarančių nutarimų, ir man tai
yra nesuprantama.
